- plėninis
- 2 plė́ninis, -ė smob. (1) keik. bjaurybė (?): Ė tu, plėnini, sulaužysi da mano raguteles! (sako lapė vilkui) Prng. Aš tą plė́ninį iš pirkios išvarysiu Ml. | Tai, plė́ninė, gerai dainuoja! Dsn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
plėninis — 1 plėninis, ė adj. (1) 1. panašus į plėnę: Laiškinės žliūgės vainiklapiai giliai perskelti, požiedės plėninės rš. 2. keik. bjaurus (?): Va šitos plėninės arielkos pagėriau i pasgėriau Dsn … Dictionary of the Lithuanian Language
plėnėtas — 2 plėnėtas, a adj. (1) 1. aptrauktas plėve: Puodelis plėnėtas OG184. 2. žr. 1 plėninis 1: Paprastosios glažutės požiedės ir taurėlaiškiai kraštuose plėnėti rš … Dictionary of the Lithuanian Language